Tie lapai krenta, krenta lyg toli
danguj nuvysta sodai; lapas mestas
tarytum atsisveikinimo gestas.

Ir žemė krenta per naktis žvaigždėtas
vienatvėn iš visų žvaigždžių tyli.
Visi mes krentam. Krenta štai ranka.

Regi tu krentant viską lyg šią ranką.
O vienas juk yra, kur švelniai renka
ir laiko rankoj krentantį bet ką.

Rainer Maria Rilkė